Kartą gyveno labai prasto būdo jaunuolis. Tėvas davė jam dėžutę vinių ir pasakė: „Kaskart, kai tik imsi pykti ar susibarsi su kuo nors, įkalk į sodo vartus vinį”.

Pirmą dieną jis į sodo vartelius įkalė 37 vinis. Vėliau ėmė save kontroliuoti, tad vinių skaičius kasdien ėmė mažėti. Jis tiesiog suprato, kad paprasčiau susivaldyti nei įkalti į vartelius vinį.

Pagaliau atėjo tokia diena, kai jaunuolis neįkalė į vartus nė vienos vinies. Tada jis nuėjo pas tėvą ir pasakė jam tai.

Tėvas šyptelėjo ir tarė: „Ištrauk iš vartų po vinį kaskart, kai tik susivaldysi“.

Galiausiai išaušo ir tokia diena.

Tėvas nuvedė sūnų prie sodo vartų:

„Sūnau, tu puikiai elgeisi, bet pažiūrėk, kiek daug skylių liko vartuose“.

Šitie vartai jau niekad nebus tokie, kokie buvo anksčiau.

Kai tu su kuo nors bariesi ar sakai kam nors nemalonius žodžius, tu palieki pašnekovo sieloje tokias pat skyles, kokios žioji vartuose.

Gali žmogui smeigti peiliu ir jį ištraukti. Tačiau žaizda visuomet liks. Ir visai nesvarbu, kad paskui atsiprašysi, kad atleidimo prašysi ne kartą. Žaizda lieka. Žodžiais padaryta žaizda sielai suteikia tiek pat skausmo kaip ir kūno žaizdos.

Draugai – tai retas ir brangus turtas! Jie priverčia tave nusišypsoti ir padrąsina, kai to reikia. Jie pasirengę tave išklausyti, kai tau to reikia. Jie parodo tau tai, ką turi brangiausio – savo širdį. Parodyk savo draugams, kaip jie tau brangūs.

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 170   Grupė: Bendra  

Pakilk aukštyn,
Kaip kyla paukštis,
Plačiai išskleisdamas sparnus.
Užmiršk nelaimes,
Kilk į viršų,
Paliki žemėje vargus.

Ir skrisk
Žydrom dangaus platybėm.
Ir skrisk
Lyg vėjas ant sparnų.
O, kai surasi laimės pilį,
Tu nusileisk ant jos kraštų.

…Kad taip ilgai žmogus gyventų,
Galėtų skrist ir savo pilį rast.
Ir kad beprotiškai ilgai nereikt keliauti,
O laimę turint negalėtum jos prarast…

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 145   Grupė: Eilerasciai  

Gyvenimas… - tai paukštis.
Aukštai aukštai pakyla jis
Ir nubloškia žemyn.

Gyvenimas… - tai sapnas.
Laimingam leidžia pasijust
Ir sugrąžina atgalios.

Gyvenimas… - tai skausmas.
Nors širdy džiugu,
Priverčia jis pravirkt.

Gyvenimas… - kančia,
Sunki, skaudi ir begalinė,
Nenori duoti atgaivos.

Gyvenimas… - tai meilė,
Apvelkanti visus
Troškimo gyventi rūbais.

Gyvenimas… - draugystė,
Dėl kurios mums ant galvų
Meilės karūnos.

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 150   Grupė: Eilerasciai  

Jei kartais tau ašaros riedėtų -
Pagalvok, kad tai lietus,
Jis palis ir pasibaigs.

Jei kartais tau širdį skaudėtų -
Pagalvok, kad tai žaibas,
Sušvytės ir greit užges.

Jei kartais tave kasįžeistų -
Pagalvok, kad tai griaustinis,
Jis sudundės ir greit nutils.

Bet jei meilė tave užkluptų -
Tu žinok, kad tai saulė ir mėnulis,
Pakaitomis jie švies tau amžinai!

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 110   Grupė: Eilerasciai  

Meile?Kas tai? Si zodi girdziu nuo pat gimimo,bet ar galiu tiksliai ivardinti kas tai?
Meile-isties trumpas zodis,bet isreiskiantis gilius ir labai stiprius jausmus.Ji aprepusi visa pasauli.Ar atsirastu nors vienas zmogus nejauciantis meiles?Manyciua,ne.Kiekvienas myli,tik vienas gali myleti kaimyno dukteri ar zmona,o kitas gamta ar tevyne.
Dabar zodis "meile" naudojamas visur:dainose,reklamose,drabuziu etiketese ar net ant sienu.Todel sis zodis kuo toliau,tuo labiau yra nuvertinamas,nebetenka tikrosios saveo reiksmes.Todel kiekvienam mazam zmoguciui atejusiam i si pasali,vis sunkiau yra suprasti,kas yra meile,bet vistiek kiekvienas zmogus nori myleti ir buti mylimas.Nors gerai ir nesuvokia kas tai yra.
Kaip as isivaizduoju meile?Meile yra neatsiejama nuo sirdies,nes butent joje ji gimsta.Bet as kalbu ne apie kumscio dydzio organa plakanti musu krutineje,o apie sielos sirdi.Ji yra kiekvieno zmogaus viduje.
Tikraja meile galima patirti tik karta gyvenime.Ir tai yra vienas is musu gyvenim tikslu,bet nevisiems skirta paragauti tikraji meiles skoni.

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 98   Grupė: Bendra